tįsti

tį̃sti, -ta, -o intr. KBII159, K, J, K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ; R, MŽ, N 1. tiestis, temptis į ilgį; drykti: Tįsta seilės Šts. Juo neturi nosinės, juo labiau snarglys tį̃sta Krtn. Suglamžyta, suplyšusi milinė, kurios skarmalai lyg kutai kokie tįso žemėn, – gaubia jo liekną liemenį I.Simon. Nuo stogo lašnojo, ir ilgos, apgargažėjusios ledo žvakės tįso žemėn V.Bub. Tįste tįsta kaukas lėkdamas J. Tįstamasis augimas – antroji augimo fazė, kurios metu ląstelės ištįsta dėl vakuolių didėjimo jose BTŽ72. Privarydavo geldą tos mėsos, tai paskui pilvą kimšdavo, tas pilvas tį̃sta i tį̃sta Grš. Iš tų ąžuolų tį̃sta tie kirminai Erž. 2. tempiant ilgėti ar platėti; būti tąsiam: Tį̃stanti skūra KŽ; BzF189. Tį̃sta striūna J. Sausgelžis dalgis tinamas netįsta, bet trupa, lomeliais iškrimta Šts. Būdavo tokia tį̃stanti minkšta popiera Graž. Vilnos šalty netįsta, nepaverpsi M.Unt. Pakampėse slapstosi šešėliai, susitraukia jie ir vėl išsiplečia, lyg tįstanti duoninė tešla A.Vencl. Kiaušinio baltymas tai beveik bespalvė tįstanti masė rš. Paršalusios žemės yra velėnos tįstančios, bet minduo geros Šts. 3. Vrb, Jrb tampytis, negražiai nešiotis, nudrykti (apie drabužius): Didliai tį̃stančios tos atrodo mėlinosios [kelnės] Trk. Viršutiniai rūbai, kad jie mažiau tįstų ir ne taip greitai išsinešiotų, mezgami tankesniu mezgimu ir plonesniais virbalais rš. 4. J, Akm būti tąsiam, klampiam, gličiam (apie skysčius): Tokio obelnyko pritaisydavai, tokio sirapo, tį̃sta labai Pš. Karvės pienas pasigadinęs, visas tįsta šniūru LMD. Toks tį̃stąs tas pienas, ka pila Gršl. Mūso karvės buvo pienas sugedęs; tos parūgos tokios tį̃stančios, i pienas teip pat LKT81(Bdr). Vynas geras, net tį̃stantis Mrj. 5. ilgėti (apie laiką): Dienos jau tį̃sta DŽ¹. 6. augti, stypti: Tas vaikas greit tį̃sta DŽ¹. Bėgo laikas, berniukas vis labiau tįso, stiebėsi, augo į vyrą P.Cvir. Augo Rokas į medžius pasižiūrėdamas, tįso kaip už ausų tempiamas ir, dar trumpas kelnes tebenešiodamas, tėvą praaugo rš. 7. driektis, tęstis: Tokia linija tįsta i abi puses be galo rš. Pušynas tįsta tolyn rš. Vagos tįsta ir gula lauke E.Miež. Pagal upeliūkštį alksnių šešėliai tįsta S.Čiurl. Geležinkelio bėgiai tįsta, kryžiuojasi rš. ^ Tįsta kelelis ant velenėlio (siūlas) LTR(Sl). 8. trukti, užsivilkinti: Tįso, tįso i[r] nenuvažiavau Skd. | prk.: Dar tį̃s ligonas, nemirs Šts. 9. turėti potraukį, polinkį: Ans tį̃sęs dainuoti J. 1.0. būti tęsiamam (apie garsą): Balsas čia kaip tįstè tį̃sta lygiai ir be parlaužimo Jn.

◊ ãkys tį̃sta sakoma labai norint ko: Kad Velykas jau tieksias, tad vaikų kaip svirplių ãkys tį̃s Všv.

nósė tį̃sta liesėja: Nósė tį̃sta, neėdęs i neėdęs! Krš. Nu bulbynės tik nósė tį̃sta Krš.

séilė(s) tį̃sta sakoma labai norint, labai geidžiant ko: Nu, duok to pyrago: kiek galia séilė tį̃sti Plng. Séilės tį̃sta, taip nora mergelės Krš. Séilė tį̃sta į tus škurlius veizant Krš. Séilė tį̃sta vyrams pry pudbalo (futbolo), o tokie niekai Krš. Linguoju tą vaiką ir klausaus [pasakos], ka séilės tį̃sta Varn.

snarglỹs tį̃sta sakoma labai norint ko: Snargliaĩ tį̃sta, taip noru tų bandeliukų Krš. véidas tį̃sta nusivilia: Petrelio veidas vis labiau tįso – jis ką kitą tikėjosi rasti maiše Mš.

\ tįsti; anttįsti; aptįsti; įtįsti; ištįsti; nutįsti; patįsti; pertįsti; pratįsti; pritįsti; sutįsti; užtįsti